Jausmai – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jie susiję su aukštesnių poreikių – socialinių, kognityvinių, dvasinių – patenkinimu. Palyginti su emocijomis, jausmai yra gana pastovūs. Jausmais žmogus iš aplinkos išskiria tuos reiškinius ir dalykus, kurie jam ypač svarbūs. Jausmų objektai yra pirmiausia tie reiškiniai ir tos sąlygos, nuo kurių priklauso asmenybei reikšmingų įvykių raida. Atsiradę kaip emocinio patyrimo apibendrinimo rezultatas, susiformavę jausmai tampa žmogaus emocijų pamatu. Nuo jų priklauso, kaip vystosi mūsų emocijos bei kinta jų turinys. Asmenybei vystantis, susidaro jausmų hierarchiška sistema – joje vieni jausmai vyrauja, kiti potencialūs, nerealizuoti. Vyraujančių jausmų turinys lemia asmenybės kryptingumą. Žmonių jausmai skiriasi savo gilumu, pastovumu bei veiksmingumu.
Pagal wikipedia.
Kodėl jausmai svarbūs?
Kai kuriems iš mūsų atsiranda neigiami jausmai dėl to, kokias emocijas patiriame. Kartais slepiame savo liūdesį ir sugeriame savo pyktį. Kartais net patys nesuprantame, ką jaučiame. Ir tai nėra naujiena. Psichoterapeutai teigia, jog esame išmokyti slėpti savo jausmus. Nerodome savo emocijų vien dėl to, kad mūsų elgesys būtų tinkamas ir kad išvengtume konfliktų.
Žmonės baiminasi, kad dažnai jų išgyvenami jausmai yra netinkami, beprotiški ir neteisingi. Jie bijo būti atstumi, įvertinti kaip kvailiai ar reiklūs žmonės. Kai jaučiasi liūdni ar išsigandę, mano, kad yra silpni, tad jie vengia šių emocijų. O kartais net ir ignoruoja šiuos jausmus, nes tiki, kad neturėtų taip jaustis.
Pagal lengvosmintys.lt