Emocinis intelektas (EI) reiškia sugebėjimą suvokti, kontroliuoti ir įvertinti emocijas. Kai kurie psichologaii teigia, kad emocinio intelekto galima išmokti ir jį sustiprinti, kiti sako, kad tai įgimta savybė.
Gebėjimas reikšti ir valdyti emocijas yra būtinas, tačiau taip pat yra svarbu ir gebėjimas suprasti, interpretuoti ir reaguoti į kitų emocijas. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame negalėtumėte suprasti, kada draugas liūdi ar kai bendradarbis piktinasi. Psichologai šį gebėjimą vadina emociniu intelektu, o kai kurie ekspertai netgi teigia, kad tai gali būti svarbiau už intelekto koeficientą jūsų bendroje gyvenimo sėkmėje.
Kaip matuojamas emocinis intelektas?
Siekiant įvertinti emocinio intelekto lygį, atsirado daugybė skirtingų vertinimų. Tokie testai paprastai skirstomi į vieną iš dviejų tipų: savęs ir gebėjimų testai.
Dažniausiai naudojami self-reporting testai, nes juos lengviausia administruoti ir įvertinti. Atlikdami tokius testus, respondentai atsako į klausimus ar teiginius vertindami savo elgesį. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie tokį teiginį kaip „Aš dažnai jaučiu, kad suprantu, kaip jaučiasi kiti“, testo dalyvis gali apibūdinti teiginį kaip: sutinku, šiek tiek sutinku, nesutinku ar visiškai nesutinku.
Kita vertus, gebėjimų testai apima tai, kad žmonės reaguoja į situacijas ir įvertina savo įgūdžius. Tokie testai dažnai reikalauja žmonių parodyti savo sugebėjimus, kuriuos tada vertina trečioji šalis.
Jei atliekate psichinės sveikatos specialisto atliekamą emocinio intelekto testą, galite naudoti dvi priemones:
- „Mayer-Salovey-Caruso“ emocinio intelekto testas (MSCEIT) yra gebėjimais pagrįstas testas, matuojantis keturias Mayerio ir Salovey EI modelio šakas. Testo dalyviai atlieka užduotis, skirtas įvertinti jų sugebėjimą suvokti, atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas.
- Emocinių ir socialinių kompetencijų aprašas (ESCI) remiasi senesniu instrumentu, vadinamu savęs vertinimo klausimynu. Testas skirtas įvertinti socialinius ir emocinius gebėjimus, kurie padeda atskirti žmones kaip stiprius lyderius.
Taip pat yra daug daugiau neformalių internetinių šaltinių ištirti jūsų emocinį intelektą.
Koks jūsų EQ? Patikrinkite savo emocinį intelektą.
Emocinio intelekto dalys
Tyrėjai teigia, kad yra keturi skirtingi emocinio intelekto lygiai, įskaitant emocinį suvokimą, gebėjimą protuoti naudojant emocijas, gebėjimą suprasti emocijas ir sugebėjimą valdyti emocijas.
- Emocijų suvokimas: pirmas žingsnis suvokiant emocijas yra tiksliai jas suvokti. Daugeliu atvejų tai gali reikšti neverbalinių signalų, tokių kaip kūno kalba ir veido išraiška, supratimą.
- Protavimas su emocijomis: kitas žingsnis apima emocijų panaudojimą mąstymui ir pažintinei veiklai skatinti. Emocijos padeda suskirstyti prioritetus į tai, į ką atkreipiame dėmesį ir į ką reaguojame; emociškai reaguojame į dalykus, kurie sulaukia mūsų dėmesio.
- Emocijų supratimas: emocijos, kurias suvokiame, gali turėti labai daug reikšmių. Jei kas nors išreiškia piktas emocijas, stebėtojas turi interpretuoti asmens pykčio priežastį ir tai, ką tai gali reikšti. Pvz., Jei jūsų viršininkas elgiasi piktai, tai gali reikšti, kad jie nepatenkinti jūsų darbu, arba taip gali būti dėl to, kad tą rytą eidami į darbą jie gavo baudą už greičio viršijimą.
- Emocijų valdymas: gebėjimas efektyviai valdyti emocijas yra labai svarbi emocinio intelekto dalis ir to aukščiausias lygis. Emocijų reguliavimas ir tinkamas reagavimas, taip pat reagavimas į kitų emocijas yra svarbūs emocinio valdymo aspektai.
Keturios šio modelio šakos yra išdėstytos pagal sudėtingumą su pagrindiniais procesais žemesniuose lygiuose ir pažangesniais procesais aukštesniais lygmenimis. Pavyzdžiui, žemiausi lygiai apima emocijų suvokimą ir išreiškimą, o aukštesniems lygiams reikalingas didesnis sąmoningas dalyvavimas ir emocijų reguliavimas.
Emocinio intelekto poveikis
Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas mokymu ir socialinio bei emocinio intelekto mokymusi. Socialinio ir emocinio mokymosi (SEL) programos tapo standartine daugelio mokyklų mokymo programos dalimi.
Šių iniciatyvų tikslas yra ne tik pagerinti sveikatą ir savijautą, bet ir padėti studentams sėkmingai mokytis ir užkirsti kelią patyčioms. Yra daugybė pavyzdžių, kaip emocinis intelektas gali atlikti svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime.
Mąstymas prieš reagavimą
Emociškai protingi žmonės žino, kad emocijos gali būti galingos, bet ir laikinos. Kai įvyksta labai įkrautas emocinis įvykis, pavyzdžiui, susipykstate su bendradarbiu, emociškai protingas atsakymas būtų šiek tiek palaukti ir nurimti. Tai leidžia visiems nuraminti emocijas ir racionaliau galvoti apie visus argumentą supančius veiksnius.
Geresnis savęs suvokimas
Emociškai protingi žmonės ne tik gerai numano apie tai, kaip gali jaustis kiti žmonės, bet ir puikiai moka suprasti savo jausmus. Savivoka leidžia žmonėms atsižvelgti į daugybę įvairių veiksnių, kurie lemia jų emocijas.
Empatija kitiems
Didelė emocinio intelekto dalis yra galimybė galvoti apie tai, kaip jaučiasi kiti žmonės. Tai dažnai apima svarstymą, kaip atsakytumėte, jei būtumėte toje pačioje situacijoje.
Žmonės, turintys stiprų emocinį intelektą, gali atsižvelgti į kitų žmonių perspektyvas, patirtį ir emocijas ir naudoti šią informaciją paaiškindami, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip jie elgiasi.
Kaip naudoti emocinį intelektą?
Emocinis intelektas gali būti naudojamas įvairiai jūsų kasdieniniame gyvenime. Keli skirtingi emocinio intelekto praktikos būdai:
- Gebėjimas priimti kritiką ir atsakomybę
- Galimybė suklydus judėti toliau
- Galimybė pasakyti „ne“, kai to reikia
- Galimybė pasidalinti savo jausmais su kitais
- Gebėjimas išspręsti problemas visiems tinkamais būdais
- Empatija kitiems žmonėms
- Puikūs klausymo įgūdžiai
- Žinojimas, kodėl darote tai, ką darai
- Nebūti vertinančiu kitus
Emocinis intelektas yra būtinas geram tarpusavio bendravimui. Kai kurie ekspertai mano, kad šis gebėjimas yra svarbesnis nustatant gyvenimo sėkmę nei vien intelekto koeficientas. Laimei, yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sustiprintumėte savo socialinį ir emocinį intelektą.
Emocijų supratimas gali būti raktas į geresnius santykius, geresnę savijautą ir stipresnius bendravimo įgūdžius.
Kaip pagerinti emocinį intelektą?
Būti emociškai protingu yra svarbu, bet kokius veiksmus galite atlikti, kad pagerintumėte savo socialinius ir emocinius įgūdžius? Štai keletas patarimų.
Klausykite
Jei norite suprasti, ką jaučia kiti žmonės, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį. Skirkite laiko klausytis, ką žmonės bando jums pasakyti tiek žodžiu, tiek neverbališkai. Kūno kalba gali turėti daug reikšmės. Kai nujaučiate, kad kažkas jaučiasi tam tikru būdu, apsvarstykite skirtingus veiksnius, kurie gali skatinti tą emociją.
Įsijauskite
Emocijų supratimas yra kritinis dalykas, tačiau taip pat turite mokėti įsiauti į kažkieno batus, kad iš tikrųjų suprastumėte jų požiūrį. Praktikuokite įsijausti į kitus žmones. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės jų situacijoje. Tokia veikla gali padėti jums sukurti emocinį supratimą apie konkrečią situaciją, taip pat išsiugdyti stipresnius emocinius įgūdžius ilgalaikėje perspektyvoje.
Reflektuokite
Gebėjimas samprotauti emocijomis yra svarbi emocinio intelekto dalis. Apsvarstykite, kaip jūsų pačių emocijos įtakoja jūsų sprendimus ir elgesį. Kai galvojate, kaip reaguoja kiti žmonės, įvertinkite jų emocijų vaidmenį.
Kodėl šis žmogus jaučiasi taip? Ar yra kokių nors nematytų veiksnių, galinčių sukelti šiuos jausmus? Kuo jūsų emocijos skiriasi nuo jų emocijų? Nagrinėdami tokius klausimus galite pastebėti, kad tampa lengviau suprasti emocijų vaidmenį žmonių mąstyme ir elgesyje.
Galimi spąstai
Turėdami žemesnius emocinio intelekto įgūdžius, gali atsirasti daugybė galimų spąstų, kurie gali paveikti kelias gyvenimo sritis, įskaitant darbą ir santykius.
Žmonės, turintys mažiau emocinių įgūdžių, dažniausiai ginčijasi, turi žemesnės kokybės santykius ir turi silpnus streso įveikimo įgūdžius. Tačiau su labai aukštu emociniu intelektu taip pat gali kilti ir iššūkių. Pavyzdžiui:
- Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, iš tikrųjų gali būti mažiau kūrybingi ir novatoriški
- Labai emociškai protingi žmonės gali sunkiai pateikti neigiamus atsiliepimus, bijodami pakenkti kitų žmonių jausmams
- Tyrimais nustatyta, kad aukštas EQ kartais gali būti naudojamas manipuliavimo ir apgaulės tikslais.