Terminas „empatija“ vartojamas apibūdinant įvairiausius išgyvenimus. Emocijų tyrinėtojai paprastai empatiją apibrėžia kaip gebėjimą pajusti kitų žmonių emocijas kartu su galimybe įsivaizduoti, ką kažkas gali galvoti ar jausti.
Šiuolaikiniai mokslininkai dažnai išskiria du empatijos tipus: „Afektinė empatija“ reiškia pojūčius ir jausmus, kuriuos mes gauname atsakydami į kitų emocijas; tai gali apimti tai, ką jaučia tas asmuo, arba tiesiog jausti stresą, kai aptinkame kito baimę ar nerimą. „Pažintinė empatija“, kartais vadinama „perspektyvos perėmimu“, reiškia mūsų sugebėjimą atpažinti ir suprasti kitų žmonių emocijas. Tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems autizmo spektro sutrikimų, sunku įsijausti.
Atrodo, kad empatija turi gilias šaknis mūsų smegenyse ir kūnuose bei evoliucijos istorijoje. Mūsų primatų giminaičiams, šunims ir net žiurkėms pastebėtos elementarios empatijos formos. Empatija buvo siejama su dviem skirtingais smegenų takais, o mokslininkai spėjo, kad kai kurie empatijos aspektai gali būti siejami su veidrodiniais neuronais: smegenų ląstelėmis, kurios užsidega, kai stebime, kaip kažkas atlieka veiksmą. Tyrimai taip pat atskleidė genetinio empatijos pagrindo įrodymus, nors tyrimai rodo, kad žmonės gali sustiprinti (arba apriboti) savo natūralius empatinius sugebėjimus.
Empatija nebūtinai reiškia, kad norėsime padėti tiems, kam to reikia, nors tai dažnai yra svarbus žingsnis link gero poelgio.
Kodėl Verta praktikuoti empatiją?
Empatija yra moralės pagrindas – žmonėms, norintiems laikytis auksinės taisyklės, padeda, jei jie gali įsiautii į kažkieno kito batus. Tai taip pat yra pagrindinis sėkmingų santykių ingredientas, nes empatija padeda mums suprasti kitų perspektyvas, poreikius ir ketinimus. Štai keletas studijomis pagrįstų priežasčių:
- Nepaprastai svarbūs Danielio Batsono ir Nancy Eisenbergo tyrimai parodė, kad žmonės, turintys didesnę empatiją, labiau linkę padėti kitiems, kuriems to reikia, net tada, kai tai daro prieš savo interesus.
- Empatija yra užkrečiama: kai grupės normos skatina empatiją, žmonės yra labiau linkę įsijausti ir būti altruistiškesni.
- Empatija sumažina išankstinį nusistatymą ir rasizmą: vieno tyrimo metu baltieji dalyviai, norėdami pajusti afroamerikiečio jausmus, vėliau parodė mažiau rasinio šališkumo.
- Empatija naudinga jūsų santuokai: tyrimai rodo, kad sugebėjimas suprasti partnerio emocijas gilina artumą ir didina pasitenkinimą santykiais; tai taip pat svarbu sprendžiant konfliktus. (Christine Carter parašė apie veiksmingas strategijas, kaip plėtoti ir išreikšti empatiją santykiuose.)
- Empatija sumažina patyčias: tyrinėjant novatorišką Mary Gordon programą „Įsišaknijimo šaknys“ nustatyta, kad tai sumažina vaikų patyčias ir agresiją, padaro juos malonesnius ir įtraukesnius savo bendraamžių atžvilgiu. Nesusijęs tyrimas parodė, kad priekabiautojams trūksta „afektinės empatijos“, bet ne kognityvinės empatijos, o tai rodo, kad jie žino, kaip jaučiasi jų aukos, tačiau trūksta tokios empatijos, kuri atgrasytų juos įskaudinti kitus.
- Empatija skatina didvyriškus veiksmus: atlikus esminį Samuelio ir Pearlo Olinerio tyrimą paaiškėjo, kad žmonės, gelbėję žydus Holokausto metu, jaunystėje buvo skatinami pažvelgti į kitų požiūrį.
- Empatija kovoja su nelygybe. Kaip teigė Robertas Reichas ir Arlie Hochschildas, empatija skatina mus kreiptis ir norėti padėti žmonėms, kurie nėra mūsų socialinėje grupėje, net tiems, kurie priklauso stigmatizuotoms grupėms, pavyzdžiui, vargšams. Atvirkščiai, tyrimai rodo, kad nelygybė gali sumažinti empatiją: žmonės pasiekia aukštesnį socialinį ir ekonominį statusą rodo mažiau empatijos.
- Empatija naudinga biurui: empatiją demonstruojantys vadovai turi darbuotojų, kurie serga rečiau ir jaučiasi geriau.
- Empatija naudinga policijai: tyrimai rodo, kad empatija gali padėti policijos pareigūnams padidinti pasitikėjimą krizėse situacijose, išspręsti krizes su mažesne fizine jėga ir jaustis mažiau nutolusiems nuo žmonių, su kuriais bendraujama.
Kaip ugdyti empatiją?
Žmonės nuo pat kūdikystės išgyvena afektinę empatiją, fiziškai nujaučia savo globėjų emocijas ir dažnai atspindi tas emocijas. Kognityvinė empatija atsiranda vėliau, maždaug trejų – ketverių metų amžiaus, maždaug tada, kai vaikai pradeda kurti elementarią „proto teoriją“, tai yra supratimą, kad kiti žmonės pasaulį išgyvena kitaip nei jie.
Remiantis šiomis ankstyvomis empatijos formomis, tyrimai rodo, kad galime sukurti sudėtingesnes formas, kurios padėtų pagerinti mūsų santykius ir supantį pasaulį. Štai keletas konkrečių, mokslu pagrįstų veiklų, skirtų ugdyti empatiją:
- Aktyvus klausymas: išreikškite aktyvų susidomėjimą tuo, ką sako kitas žmogus, ir priverskite jį jaustis išgirstu.
- Bendra tapatybė: pagalvokite apie asmenį, kuris, atrodo, labai skiriasi nuo jūsų, ir tada išvardykite tai, kas jums yra bendra.
- Įdėkite žmogaus veidą į kančią: skaitydami naujienas ieškokite konkrečių asmenų profilių ir pabandykite įsivaizduoti, koks buvo jų gyvenimas.
- Altruizmo sužadinimas: sukurkite prisiminimus apie ryšį.
Štai keletas raktų, kurie padės ugdyti empatiją sau ir kitiems:
- Sutelkite dėmesį į išorę: sąmoningai suvokti aplinką, ypač kitų žmonių elgesį ir išraiškas, yra labai svarbu norint įsijausti į kitų kailį. Iš tiesų, tyrimai rodo, kad dėmesingumo praktikavimas padeda mums pažvelgti į kitų žmonių perspektyvas, tačiau nesijaučiame priblokšti, kai susiduriame su jų neigiamomis emocijomis.
- Išeikite iš savo galvos: tyrimai rodo, kad mes galime padidinti savo empatijos lygį aktyviai įsivaizduodami, ką gali patirti kažkas kitas.
- Nedarykite išvadų apie kitus: mes jaučiame mažiau empatijos, kai manome, kad kenčiantys žmonės kažkaip gauna tai, ko nusipelnė.
- Parodykite empatišką kūno kalbą: empatija išreiškiama ne tik tuo, ką sakome, bet ir veido išraiška, laikysena, balso tonu ir akių kontaktu (arba jo nebuvimu).
- Medituokite: Richardo Davidsono ir jo kolegų neuromokslų tyrimai rodo, kad meditacija – ypač meilės meilės meditacija, kurios metu dėmesys sutelkiamas į rūpestį kitais – gali padidinti empatijos gebėjimą tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių meditatorių tarpe.
- Tyrinėkite įsivaizduojamus pasaulius: Keitho Oatley ir jo kolegų atliktas tyrimas parodė, kad grožinę literatūrą skaitantys žmonės labiau atitinka kitų emocijas ir ketinimus.
- Prisijunkite prie grupės: naujausi tyrimai parodė, kad kartu grojant muzikai padidėja vaikų empatija.
- Žaiskite žaidimus: neuromokslų tyrimai rodo, kad kai mes konkuruojame su kitais, mūsų smegenys kuria „psichinį modelį“ kito žmogaus mintims ir ketinimams.
- Imkitės kūdikystės pamokų: Mary Gordon programa „Empatijos šaknys“ skirta sustiprinti empatiją, atnešant kūdikius į klases, skatinant pagrindinius vaikų instinktus atliepti kitų emocijas.
- Kova su nelygybe: tyrimai parodė, kad pasiekus aukštesnę socialinę ir ekonominę padėtį, sumažėja empatija, galbūt dėl to, kad žmonėms reikia mažiau bendrauti, pasikliauti ar bendradarbiauti su kitais. Didėjant atotrūkiui tarp turtingų ir neturtingų asmenų, rizikuojame susidurti ir su empatijos atotrūkiu. Tai nereiškia, kad pinigai yra blogis, tačiau jei jų turite daug, gali reikėti sąmoningiau išlaikyti savo empatiją kitiems.
- Atkreipkite dėmesį į veidus: novatoriški Paulo Ekmano tyrimai parodė, kad galime pagerinti savo sugebėjimą atpažinti kitų žmonių emocijas sistemingai studijuodami veido išraiškas.
- Tikėkite, kad empatijos galima išmokti: žmonės, manantys, kad jų empatijos lygis gali būti keičiamas, daugiau stengiasi būti empatiškas, išklausyti kitus ir padėti, net kai tai yra iššūkis.