Bendravimo įgūdžiai yra gyvybiškai svarbūs sveikai ir efektyviai darbo vietai. Dažnai bendravimas yra „minkštųjų įgūdžių“ ar „tarpasmeninių įgūdžių“ kategorijoje. Bendravimas yra dalijimasis informacija iš vieno asmens kitam asmeniui ar žmonių grupei. Yra daug įvairių komunikacijos būdų, kurių kiekvienas vaidina svarbų vaidmenį dalijantis informacija.
Šiame straipsnyje mes atidžiau pažvelgsime į skirtingus bendravimo tipus ir į tai, kaip sustiprinti kiekvieno iš jų įgūdžius.
Bendravimo svarba
Mes kasdien naudojame bendravimą beveik visur, taip pat ir darbo vietoje. Nesvarbu, ar sutinkate šiek tiek linktelėdami galva, ar pateikiate informaciją didelei grupei, bendravimas yra būtinas kuriant santykius, dalijantis idėjomis, perduodant atsakomybę, valdant komandą ir daug daugiau.
Gerų bendravimo įgūdžių mokymasis ir lavinimas gali padėti pasiekti sėkmę karjeroje, tapti konkurencingu kandidatu į darbą ir sukurti savo tinklą. Nors tam reikia laiko ir praktikos, bendravimo ir tarpusavio santykių įgūdžius tikrai galima pagerinti ir patobulinti.
Yra keturi pagrindiniai bendravimo tipai, kuriuos naudojame kasdien: žodinis, neverbalinis, rašytinis ir vaizdinis. Taikant visus šiuos bendravimo stilius, efektyviausia, kai mokate aktyviai klausytis, stebėti ir įsijausti. Šių minkštųjų įgūdžių lavinimas gali padėti geriau suprasti pranešimą ir atsakyti apgalvotai.
Bendravimo tipai
Yra keli skirtingi būdai, kuriais dalinamės informacija tarpusavyje. Pavyzdžiui, galite naudoti žodinį bendravimą, kai dalijatės pristatymu su grupe. Galite kreiptis raštu, kai kreipiatės dėl darbo ar siunčiate el. laišką. Čia išsamiau apžvelgiamos keturios pagrindinės komunikacijos kategorijos:
1. Žodinis bendravimas
Žodinis bendravimas yra kalbos naudojimas informacijai perduoti kalbėjimo ar gestų kalba. Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių tipų, dažnai naudojamas per pristatymus, vaizdo konferencijas ir telefono skambučius, susitikimus ir pokalbius vienas su kitu. Žodinis bendravimas yra svarbus, nes yra efektyvus.
Štai keli žingsniai, kuriuos galite atlikti, kad lavintumėte savo žodinio bendravimo įgūdžius:
- Naudokitės tvirtu, užtikrintu kalbėjimo balsu. Ypač pateikdami informaciją keliems ar grupei žmonių, būtinai naudokite tvirtą balsą, kad visi jus lengvai išgirstų. Būkite tikri kalbėdami, kad jūsų idėjos būtų aiškios ir lengvai suprantamos kitiems.
- Naudokitės aktyviu klausymu. Kita verbalinio bendravimo pusė yra įdėmus kitų išklausymas ir girdėjimas. Aktyvūs klausymo įgūdžiai yra svarbiausi vedant susitikimą, pristatymą ar net dalyvaujant pokalbyje „vienas su vienu“. Tai padarius, jūs galėsite augti kaip komunikatorius.
- Venkite tuščių žodžių. Gali būti patogu, ypač pristatymo metu, naudoti tokius žodžius kaip „um“, „patinka“, „taip“ arba „mm“. Nors tai gali jaustis natūraliai užbaigus sakinį ar pauzę rinkti mintis, tai taip pat gali trukdyti auditorijai. Pabandykite pristatyti patikimam draugui ar kolegai, kuris gali atkreipti dėmesį į tai, kada naudojate tuščius žodžius. Pabandykite juos pakeisti įkvėpdami, kai kyla pagunda jais pasinaudoti.
2. Neverbalinis bendravimas
Neverbalinis bendravimas yra kūno kalbos, gestų ir veido išraiškų naudojimas norint perduoti informaciją kitiems. Jis gali būti naudojamas tiek tyčia, tiek netyčia. Pavyzdžiui, galite netyčia nusišypsoti, kai išgirsite malonią idėją ar informacijos dalį. Neverbalinis bendravimas yra naudingas bandant suprasti kitų mintis ir jausmus.
Jei žmonės kalba „uždara“ kūno kalba, pvz., sukryžiavę rankas ar sulenkus pečius, jie gali jaudintis, pykti. Jei jie demonstruoja „atvirą“ kūno kalbą, kai abi kojos yra ant grindų, o rankos – prie šono ar stalo, jie greičiausiai jaučiasi teigiami ir atviri informacijai.
Štai keli žingsniai, kuriuos galite atlikti, kad lavintumėte neverbalinius bendravimo įgūdžius:
- Atkreipkite dėmesį, kaip jūsų emocijos jaučiasi fiziškai. Visą dieną, kai patiriate daugybę emocijų (bet kas, nuo įtampos, nuobodulio, džiaugsmo ar nusivylimo), pabandykite nustatyti, kur jaučiate tą emociją savo kūne. Pavyzdžiui, jei jaučiate nerimą, galite pastebėti, kad jūsų skrandis jaučiasi įtemptas. Išsiugdžius savęs suvokimą apie tai, kaip jūsų emocijos veikia jūsų kūną, galite įvaldyti išorinį pristatymą.
- Būkite sąmoningi dėl neverbalinės komunikacijos. Pasistenkite parodyti teigiamą kūno kalbą, kai jaučiate budrumą, atvirumą ir pozityvumą savo aplinkai. Taip pat galite naudoti kūno kalbą, kad palaikytumėte žodinį bendravimą, jei jaučiate sumišimą ar nerimą dėl informacijos, pavyzdžiui, naudodamiesi surauktu antakiu. Kartu su žodiniu bendravimu vartokite kūno kalbą, pavyzdžiui, užduokite tolesnius klausimus arba patraukite laidos vedėją į šalį, kad galėtumėte pateikti grįžtamąjį ryšį.
- Imituokite neverbalinę komunikaciją, kuri jums atrodo efektyvi. Jei jums atrodo, kad tam tikros veido išraiškos ar kūno kalba yra naudinga tam tikrai aplinkai, naudokite ją kaip vadovą tobulindami savo neverbalinę komunikaciją. Pavyzdžiui, jei matote, kad kai kas nors linkteli galva, tai efektyviai praneša apie pritarimą ir teigiamą atsiliepimą, naudokite jį kitame susitikime, kai jaučiate tuos pačius jausmus.
3. Rašytinis bendravimas
Rašytinė komunikacija yra simbolių, tokių kaip raidės ir skaičiai, rašymas, rinkimas ar spausdinimas informacijai perduoti. Tai naudinga, nes pateikia informacijos nuorodą. Rašymas dažniausiai naudojamas dalinantis informacija per knygas, brošiūras, tinklaraščius, laiškus, atmintines ir kt. El. Laiškai ir susirašinėjimai yra įprasta rašytinio bendravimo darbo vietoje forma.
Štai keli žingsniai, kuriuos galite atlikti, kad lavintumėte savo rašytinius bendravimo įgūdžius:
- Siekite paprastumo. Rašytinė komunikacija turėtų būti kuo paprastesnė ir aiškesnė. Nors gali būti naudinga, pavyzdžiui, įtraukti daug informacijos į mokomuosius ryšius, turėtumėte ieškoti sričių, kuriose galėtumėte rašyti kuo aiškiau, kad suprastų auditorija.
- Nepasikliaukite tonu. Kadangi neturite žodinio ir neverbalinio bendravimo niuanso, būkite atsargūs, kai rašydami bandote pranešti tam tikrą toną. Pavyzdžiui, bandymas perteikti anekdotą, sarkazmą ar jaudulį gali būti išverstas skirtingai, atsižvelgiant į auditoriją. Vietoj to, stenkitės, kad jūsų raštai būtų kuo paprastesni ir aiškesni, ir tęskite žodinį bendravimą, kur galite pridėti daugiau asmenybės.
- Skirkite laiko peržiūrėti savo rašytinius pranešimus. Skyrę laiko perskaityti el. laiškus, laiškus ar atmintines galite lengviau nustatyti klaidas ar galimybes pasakyti ką nors kitaip.
- Laikykite rašymo pavyzdį, kuris jums atrodo veiksmingas ar malonus. Jei gaunate tam tikrą brošiūrą, el. laišką ar atmintinę, kuri jums atrodo ypač naudinga ar įdomi, išsaugokite ją kaip nuorodą rašydami savo komunikaciją. Įtraukdami jums patinkančius metodus ar stilius, laikui bėgant galite tai patobulinti.
4. Vaizdinis bendravimas
Vizualinis bendravimas yra fotografijų, meno, piešinių, eskizų, diagramų ir grafikų panaudojimas informacijai perduoti. Vaizdai dažnai naudojami kaip pagalbinė priemonė pristatant naudingą kontekstą greta rašytinio ir (arba) žodinio bendravimo. Kadangi žmonės turi skirtingą mokymosi stilių, vizualinis bendravimas kai kuriems gali būti naudingesnis vartojant idėjas ir informaciją.
Štai keli žingsniai, kuriuos galite atlikti, kad lavintumėte savo vizualinio bendravimo įgūdžius:
- Prieš įtraukdami vaizdinę medžiagą, paklauskite kitų. Jei svarstote galimybę dalytis vaizdine priemone pristatyme ar el. laiške, apsvarstykite galimybę paprašyti kitų atsiliepimų. Pridėjus vaizdinę medžiagą, sąvokos kartais gali būti painios ar sumaišytos. Trečiosios šalies perspektyvos naudojimas gali padėti nuspręsti, ar vaizdinė medžiaga teikia jūsų komunikacijai naudos.
- Apsvarstykite savo auditoriją. Būtinai įtraukite vaizdus, kuriuos lengvai supranta jūsų auditorija. Pvz., Jei rodote diagramą su nepažįstamais duomenimis, būtinai skirkite laiko ir paaiškinkite, kas vyksta vaizdinėje medžiagoje ir kaip tai susiję su tuo, ką sakote. Niekada neturėtumėte naudoti jautrių, įžeidžiančių, smurtinių ar grafinių vaizdų bet kokia forma.
Norėdami patobulinti savo bendravimo įgūdžius, nustatykite asmeninius tikslus, kad žingsnis po žingsnio įgyvendintumėte dalykus, kuriuos norite pasiekti. Gali būti naudinga pasikonsultuoti su patikimais kolegomis, vadybininkais ar mentoriais, kad nustatytumėte, kurioms sritims geriausia būtų sutelkti dėmesį pirmiausia.