Autorius: Domas Diliūnas
Analitinis mąstymas – dažnai sutinkama ir pabrėžiama sąvoka, ypač karjeros sferose. Tokio pobūdžio mąstymas iškeliamas kaip savybė pasitelkianti loginį mąstymą į pagalbą išgvildenti kilusias problemas. Tokiu atveju iškilę sunkumai yra išanalizuojami iki geriausio ir greičiausio įmanomo sprendimo būdo, kas šiais laikais yra kritiškai svarbu siekiant pasiekti efektyviausią rezultatą.
Analitinio mąstymo ypatybes
Analitinis mąstymas, kaip supratote, yra nuoseklus ir protingas problemų sprendimo būdas. Jis pasižymi struktūriškumu – nuo problemos įvertinimo, hipotezės iškėlimo iki galutinės išvados priėmimo. Taigi, analitiniui mąstymui būdingi bruožai:
- Gebėjimas kurti logines grandines
- Perspektyvos įsivaizdavimas
- Nuosekli faktų ar įvykių analizė
- Ryžtingi sprendimai siekiant pasiekti efektyviausią rezultatą.
- Hipotezės suformulavimas
Analitinio mąstymo būdai
- Dėlionės – vienas paprasčiausių būdų šio mąstymo lavinimo būdų. Galbūt iš pažiūros tai vaikiškas ar šeimyniškas laiko leidimo būdas, bet iš tiesų tai labai kūrybiškas mąstymo lavinimo būdas, reikalaujantis didelio susikaupimo ir dėmesio ugdymo.
- Galvosūkiai – vienas iš pagrindinių lavinimo būdų, kur pasitelkiamas loginis mąstymas, kuris analizuoja situaciją ir įvykių eigą.
- Kodai – paslėpti kodai, uzšifruoti skaičiai ar raidės – dar vienas kūrybingumo ir vaizduotės lavinimo būdas, puikiai prisidedantis prie gilesnio mąstymo su platesne perspektyva, o ne elementaraus paviršutiniško požiūrio.
Kiti loginiai žaidimai – šaškės, šachmatai ar net paprasčiausias kortų žaidimas, kur žaidėjo sėkmę lemia strategiškumas, o ne sėkmė, gali taip pat sustiprinti jūsų analitinio mąstymo gebėjimus.
Visi šie būdai verčia individą mąstyti pora žingsnių į priekį, atpažinti kitų žmonių veiksmus ir jų motyvus, numatyti galimus efektyviausius kilusios problemos sprendimus. O svarbiausia, kad visi šie būdai yra prieinami kiekvienam, nemokant didelių pinigų už konsultacijas ar kitas paslaugas, kurios turėtų išlavinti jūsų mąstymą.
Analitinio mąstymo procesas
Vienas pirmųjų žingsnių būtų išsikelti tikslą, ką norite pasiekti, o išsikėlus siekiamybę, automatiškai kyla klausimas kaip tai pasiekti. Tada turėtumėte susikurti detalų planą ir numatyti veiksmų eiga, kaip sieksite rezultato. Susirinkus visą informaciją, padarius tam tikras prielaidas, galima eiti prie pačio sprendimo būdo. Žinoma, nederėtų pamiršti ir galimų pasekmių, nes įmanomi įvairūs scenarijai nebūtinai bus jums palankūs. Suradus sprendimo būdą ir jį implementavus, reikėtų prieiti tinkamas išvadas ir palyginti ar gautas rezultatas jus tenkina. Jeigu strategija nepasisekė, derėtų atsižvelgti iš pat pradžių iškelta hipotezę ir plano veiksmų eigą. Problema neretai slypi šiose pirminiuose faktoriuose.
Apibendrinant, kaip ir matome tai galbūt ilgesnis metodas, reikalaujantis daugiau išradingumo ar loginio mąstymo nei paprastas problemų sprendimas, bet tuo pačiu atnešantis ir kur kas geresnius rezultatus. Ne veltui daugumoje 21a. protinių sugebėjimų reikalaujančių darboviečių šią savybę itin vertina ir skiria jai didelį dėmesį atsirinkdami savuosius kandidatus. Be kita ko, tokia savybė nemaišo ir kasdieninio gyvenimo situacijose siekiant palankių rezultatų asmeninei sėkmei. Taigi, šiandieniniame pasaulyje ši charakteristika yra kritiškai svarbi.