Pradžia » Psichologija » Panikos ataka darbovietėje – kai nuslopintos emocijos pasireiškia priepuoliu

Panikos ataka darbovietėje – kai nuslopintos emocijos pasireiškia priepuoliu

Pripažinkime, jog atėjo laikas ne panikuoti dėl psichikos ir neurologinių sutrikimų, o juos priimti ir suprasti. Šiais metais teko išgirsti viešuosius pasisakymus apie tokius sutrikimus ir gyvenimą su jais iš įžymybių lūpų. Prisiminkime, po metų pertraukos į viešumą grįžęs Kanados psichologas Jordanas Petersonas drąsiai prabilo apie savo kovą su netinkamai paskirtų psichotropinių vaistų gydymo pasekmėmis. Nemanau, kad šiuo metu Lietuvoje yra tinkamas laikas pasakoti apie psichotropinių vaistų neigiamo poveikio pasekmes. J. Petersonas nebuvo suprastas, (netgi dienraštis „Times“ atakavo jį), o mūsų visuomenė deja nėra pasiruošusi kalbėtis be išankstinių neigiamų nuostatų apie bet kokį „baisesnį“ psichinį sutrikimą, o ką jau sakyti apie psichotropinius vaistus. Britų žurnalistė Katie Hopkins prieš keturias dienas savo oficialiame „YuoTube“ kanale papasakojo apie savo kovą su epilepsiją ir ragino nebijoti kalbėti apie šią negalią viešai. Žmogui kenčiančiam nuo epilepsijos priepuolių darbe yra paprasčiau. Toks asmuo dažniausiai pateikia informaciją apie epilepsiją darbdaviui ir tokiu būdu, ištikus priepuoliui, gali tikėtis kokybiškos ir laiku suteiktos pagalbos. Todėl verta pradėti kalbėti apie kažką, kas gali atsitikti kiekvienam – apie panikos atakas.

Panikos ataka tai trumpalaikis iki 30 min trukmės priepuolis, kuris dažniausiai pasireiškia padažnėjusiu širdies plakimu, kvėpavimo sutrikimu – oro trūkumu, prakaitavimu, skausmu krūtinės ląstos srityje ir nepakeliamos baimės pojūčiu. Panikos ataka gali pasireikšti tik kartą gyvenime, bet dalis patyrusių panikos ataką nors kartą – baiminasi, jog šis „košmaras“ pasikartos.

Baimė, jog panikos ataka pasikartos gali išsivystyti iki panikos sutrikimo. O panikos sutrikimas savo ruožtu, keičia žmogaus įpročius ir elgesį: asmuo užsidaro savyje, arba tam tikrose patalpose, bijo vykti į darbą, bijo kontakto su žmonėmis. Kartais negalima nustatyti dėl ko panikos priepuolis įvyko. Nors daugeliu atvejų galima nustatyti kokie pojūčiai ar aplinkos veiksniai (garsai, vaizdai ar kvapai) gali sukelti priepuolį. 2006 metais „Anxiety and Depression Association of America“ įvykdė dirbančiųjų žmonių apklausą, kurioje 28 % apklaustųjų teigė, jog nors kartą patyrė panikos ataką. Todėl ypač svarbu sukurti darbo aplinką, kurioje būtų kuo mažiau galinčių sukelti panikos ataką veiksnių. Nemaloniausias faktas yra tas, jog žmonės itin retai kreipiasi pas specialistus dėl panikos atakų.

Panikos ataka dažnu atveju yra vienu iš gretutinių psichikos ligų simptomų, tokių kaip pvz.: potrauminis sindromas, depresija, bipolinis sutrikimas. Todėl psichoterapeuto ir kitų specialistų pagalbos dėka, galima nustatyti, kokie veiksniai gali sukelti panikos ataką. Specialistai gali sumažinti panikos ataką išgyvenusio asmens baimės jausmą, paaiškindami, kas tiksliai vyksta su žmogumi priepuolio metu, išrašydami tinkamus vaistus ir mokydami kvėpavimo technikos, kurią panaudojus panikos atakos poveikis kūnui silpnėja. Jei panikos ataka, jau pasireiškė darbe ir asmuo psichoterapijos dėka nustatė, kas galėjo paskatinti panikos atakos pasireiškimą, galima užkirsti kelią panikos atakai ateityje. Asmuo turėtų gauti galimybę pateikti darbdaviui prašymą pakeisti jo aplinką, tokiu būdu laimėtų ir darbuotojas, ir darbdavys. Galima pakeisti aplinką darbuotojui, tokiu būdu, kad nebūtų daiktų, spalvų arba interjero detalių, kurios jį pastūmėtų patirti panikos ataką, o darbdavys bus įsitikinęs, jog darbuotojas dirbs efektyviai ir saugioje aplinkoje. Deja, be psichikos ligų, panikos ataką gali sukelti didelis stresas, baimės jausmas, kuris gali atsirasti jaučiant įtampą darbovietėje. Todėl sveikintinas būtų įtampos darbovietėse mažinimas nuoširdaus ir aiškaus bendravimo pagalba. Darbuotojai bijo nežinoti, bijo daryti klaidas, bijo prisipažinti, jog jaučia krūvį. Darbuotojai slopindami savo tikrąsias emocijas lieka priversti būti nuolatinio streso, baimės ir nerimo būsenose. Tokioje atmosferoje niekas nėra apsaugotas nuo netikėtos panikos atakos.

Džiugu, jog yra galimybės užkirsti kelią panikos atakoms, bet apie tai reikia šviesti visuomenę. Panikos ataka gali užklupti kiekvieną, todėl turime atpažinti ją ir mokėti suteikti pagalbą sau ir aplinkiniams. Tikiuosi pasidalinsite šiuo straipsniu ir skatinsite savo aplinkoje nuoširdžias ir atviras diskusijas žmogaus psichologijos tema, tokiu būdu galėsite suprasti save ir savo artimuosius, laiku kreiptis pagalbos ir tinkamai pasielgsite su asmeniu, kuris gyvena su psichikos liga arba sutrikimu.