Pradžia » Psichologija » Kas yra stresas ir kaip jį valdyti?

Kas yra stresas ir kaip jį valdyti?

Stresas yra normali organizmo reakcija įvykus pokyčiams, sukelianti fizinę, emocinę ir intelektinę reakcijas. Streso valdymo mokymai gali padėti jums tvarkytis su sveikata.

Stresas yra normali žmogaus reakcija, pasireiškianti visiems. Iš tikrųjų žmogaus kūnas yra skirtas patirti stresą ir į jį reaguoti. Kai patiriate pokyčių ar iššūkių (stresorių), jūsų kūnas sukelia fizinę ir psichinę reakcijas. Tai yra stresas.

Streso reakcijos padeda jūsų kūnui prisitaikyti prie naujų situacijų. Stresas gali būti teigiamas, palaikantis budrumą, motyvaciją ir pasirengimą išvengti pavojaus. Pavyzdžiui, jei jūsų laukia svarbus testas, atsakas į stresą gali padėti jūsų kūnui daugiau dirbti ir ilgiau budėti. Tačiau stresas tampa problema, kai stresoriai tęsiasi be palengvėjimo ar atsipalaidavimo laikotarpių.

Kūno autonominė nervų sistema kontroliuoja jūsų širdies ritmą, kvėpavimą, regėjimo pokyčius ir dar daugiau. Kūne įrengta reakcija į stresą, „kovoti arba bėgti“, padeda kūnui susidoroti su stresinėmis situacijomis.

Kai žmogus patiria ilgalaikį (lėtinį) stresą, nuolatinis reakcijos į stresą aktyvinimas sukelia kūno nusidėvėjimą. Išsivysto fiziniai, emociniai ir elgesio simptomai.

Fiziniai streso simptomai yra:

  • Skausmai.
  • Krūtinės skausmas.
  • Išsekimas ar miego sutrikimai.
  • Galvos skausmas, galvos svaigimas ar drebulys.
  • Aukštas kraujo spaudimas.
  • Raumenų įtempimas ar žandikaulio sugniaužimas.
  • Skrandžio ar virškinimo problemos.
  • Lytinių santykių problemos.
  • Silpna imuninė sistema.

Stresas gali sukelti emocinius ir psichinius simptomus, tokius kaip:

  • Nerimas ar dirglumas.
  • Depresija.
  • Panikos priepuoliai.
  • Liūdesys.

Dažnai lėtiniu stresu sergantys žmonės bando tai valdyti nesveiku elgesiu, įskaitant:

  • Gerti per daug arba per dažnai.
  • Lošti.
  • Persivalgytis.
  • Elgtis impulsyviai.
  • Rūkyti.
  • Vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Stresas yra subjektyvus – testais neišmatuojamas. Tik jį patiriantis asmuo gali nuspręsti kaip jis jaučiasi. Jūsų gydytojas gali naudoti klausimynus, kad suprastų jūsų stresą ir jo įtaką jūsų gyvenimui.

Jei turite lėtinį stresą, jūsų gydytojas gali įvertinti simptomus, atsirandančius dėl streso. Pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį galima diagnozuoti ir gydyti.

Negalite išvengti streso, tačiau galitejį prislopinti praktikuodami kai kurias kasdienes strategijas:

  • Sportuokite pajutę kylančius streso simptomus. Net trumpas pasivaikščiojimas gali pakelti nuotaiką.
  • Kiekvienos dienos pabaigoje skirkite šiek tiek laiko apmąstymams apie tai, ką nuveikėte, o ne apie tai, ko nepadarėte.
  • Nustatykite savo dienos, savaitės ir mėnesio tikslus. Susiaurinus savo požiūrį, galėsite labiau jaustis kontroliuodami momentą ir ilgalaikius uždavinius.
  • Pasvarstykite apie savo rūpesčius su terapeutu ar dvasininku.

Daugybė kasdienių strategijų gali padėti išvengti streso:

  • Išbandykite atsipalaidavimo užsiėmimus, tokius kaip meditacija, joga, taiji, kvėpavimo pratimai ir raumenų atsipalaidavimas. Programos yra prieinamos internete, išmaniųjų telefonų programose ir daugelyje sporto salių bei bendruomenės centrų.
  • Kiekvieną dieną gerai prižiūrėkite savo kūną. Teisingas valgymas, mankšta ir pakankamai miegas padeda jūsų kūnui daug geriau įveikti stresą.
  • Būkite pozityvūs ir praktikuokite dėkingumą, pripažindami gerąsias dienos ar gyvenimo dalis.
  • Priimkite, kad negalite visko kontroliuoti. Raskite būdų, kaip atsisakyti nerimo dėl situacijų, kurių negalite pakeisti.
  • Išmokite pasakyti „ne“ papildomoms pareigoms, kai esate per daug užimtas ar įtemptas.
  • Palaikykite ryšį su žmonėmis, kurie jus ramina, džiugina, teikia emocinę paramą ir padeda atlikti praktinius dalykus. Draugas, šeimos narys, kaimynas ar jūsų bažnyčios narys gali tapti geru klausytoju ar pasidalinti atsakomybe, kad stresas netaptų didžiuliu.

Stresas gali būti trumpalaikė problema arba ilgalaikė problema, atsižvelgiant į tai, kas keičiasi jūsų gyvenime. Reguliarus streso valdymo būdų naudojimas gali padėti išvengti daugumos fizinių, emocinių ir elgesio streso simptomų.

Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei jaučiatės perdegę, jei vartojate narkotikus ar alkoholį, ar turite minčių apie savęs žalojimą. Jūsų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti, siūlydamas patarimus, išrašydamas vaistų arba nukreipdamas jus pas terapeutą.